dykaviduris

dykavidùris, -ė adj. (2) dyku, tuščiu viduriu: Rožės esti dykavidùrės ir pilnavidurės Š. O mes dykavidùrę turėdavom panaviją Slm. Palangėse stiepėsi dykavidurių rožių kerai A.Vien. Aš pušis dykavidurė Sab.